rėžauti

rė́žauti, -auja (-auna), -avo šnek. 1. tr. mušti, rėžti: Seniau ponai gerai darbinius per pečiais rė́žaudavo Prng. 2. intr. varginti, pjauti: Jau man po kriūtine dusulys rė́žauna Tvr. 3. refl. Dglš bartis, rietis, ginčytis: Visą gyvenimą rė́žaunas anyta su marčia Vdš.